Pirmas kartas su lezbiete

Mano pirmas kartas buvo gan komplikuotas. Pirmiausia gal todėl, kad kažkada, kai man nebuvo nė 16, vienas pažįstamas porą metų vyresnis vaikinukas mane bandė išprievartauti. Po tokių nuotykių, kaip žinia, atsiranda visokių nepagrįstų baimių. Aš apie šį įvykį niekam nepasakojau ir viską laukiau sau. Pasidariau didelė vaikinų draugė, bet beveik niekada panelė. Atsirado ciniškas požiūris.
Antrame kurse teko išvykti studijuoti į užsienį mainų programoje pusmečiui. Kadangi dažniausiai būdavo gėda prieš merginas prisipažinti, kad vis dar esu nekalta, meluodavau. Ir flirtuodavau į valias. Man tai buvo ieškojimų metas. Traukė abi pusės, tiek vyrai, tiek moterys.
Vieną popietę susitikom su viena amerikiete pas ją namuose darytis vakarienės ir, žinoma, išgėrėm butelį vyno begamindamos, kitą po vakarienės. Kadangi joks viešasis transportas jau nebevažiavo, likau nakvoti pas ją.
Lova buvo viengulė, o mes dvi smulkutės apsikabinusios laisvai tilpom. Bėda tik ta, kad atmosfera buvo velniškai įkaitusi ir naktiniai marškinėliai jau buvo ant grindų. Aš neturėjau žalio supratimo, ką reikia daryti su moterimi… Bandžiau daryti dalykus, kurie, kaip įsivaizdavau, patiktų man… Ir įsitikinau, kad esu visiškai teisi. Taip, pasibučiuoti yra smagu ar truputį daugiau, bet kai veiksmas nusikelia apačion… Buvau sausesnė už sausą, tuo labai nuliūdindama savo lovos draugę.
Kitą rytą draugiškai pasišnekėjome, kad nebus iš manęs merginų mylėtojos. Nutarėme likti draugėmis ir tokiomis esame iki šiandien.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *