Pirmas kartas man įvyko 18-os, na netoli 19-os jau buvau tiesą sakant. Iki to laiko beprotiškai save graužiau, jog esu dar nekalta, tai man tapo didžiulė našta, norėjau kuo greičiau jos atsikratyti… Kvailutė buvau. Tiesiog tokia jau šiuolaikinė visuomenė, visi įpratę, kad jei 18 ir dar nekalta, tai vos ne trenkta kažkokia… Šis požiūris ir nulėmė mano tokį mąstymą. Bet dabar prie reikalo.
Tas pirmas kartas nutiko su žmogumi, kuris nebuvo mano vaikinas. Taip jau nutiko, jog aš susižavėjau gražuoliuku ir tiesą sakant nuo pat pradžios širdutėj jaučiau, jog nebus draugystės tarp mūsų… Bet, kadangi, kaip jau minėjau, man mano nekaltybė buvo patapusi kančia, tai aš ir nesilaužiau. Nusitempė jis mane į lovą jau po savaitės nuo tada kai susipažinom. Pirmas kartas nebuvo įspūdingas, neskaudėjo, bet tik todėl, kad savo mergystės plevę buvau panaikinusi naudodama tamponus. Tik atmenu, jog vis negalėjau suprasti ar jis jau manyje, ar dar ne (na vaikinas ta prasme), nes nieko beveik nepajaučiau kai jis įėjo į mane. Kažin kodėl?
apie seksą, pirmą kartą, intymumą, pornografiją